Turbūt kiekvienas ne kartą savo gyvenime atsakinėjote į kokią nors anketą prekybos centre, įsidarbinant ar kokioje nors valstybinėje įstaigoje. Vienos anketos pasitaiko labai lengvai suprantamos ir aiškios, o kitos jau pamačius į jos dydį atgraso ir verčia bėgti kuo toliau. Taigi, kam ji reikalinga?
ANKETA (Klausimynas) – formalizuota grupė klausimų, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.
Anketa reikalinga surinkti informaciją iš respondentų (žmonių) ir svarbiausias tikslas iš tų duomenų sužinoti tai, kas vyrauja tarp visų apklaustųjų ar tarp jų dalies.
Anketos sudarymo etapai:
- Nustatyti, kokios informacijos reikia
- Parinkti anketos formą ir apklausos metodą
- Nustatyti konkrečių klausimų turinį
- Parinkti atsakymo formą kiekvienam klausimui
- Suformuluoti kiekvieną klausimą
- Nustatyti klausimų eiliškumą
- Nustatyti anketos fizines charakteristikas
- Patikrinti I -VII etapus ir pataisyti (jeigu reikia)
- Atlikti anketos testavimą ir koregavimą
Yra nemažai parašyta knygų ir straipsnių, kaip reikia sudarinėti anketas, tačiau tikrai ne į visas teorines rekomendacijas reikia atsižvelgti. Iš patirties galima pasakyti, kad dauguma studentų daro nemažai klaidų ir jau surinkus duomenis supranta, kad su tais duomenimis mažai ką galima nustatyti. O kodėl? Nes blogai suformuluoti klausimai, klausimų tipas netinkamas, klausimų atsakymai nekonkretūs.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti tinkamai sudaryti anketą:
- Demografinius klausimus dėkite pradžioje ar pabaigoje ir TIK vienoje vietoje (neišmėtykite jų po visą anketą)
- Kadangi dažniausiai nagrinėjami duomenys pagal demografinius klausimus, tai jie turi turėti kuo mažiau variantų, grupių. T.y. (vyras, moteris), (miestas, kaimas) ir t.t.
- Venkite laisvų klausimų ar laisvų atsakymo variantų. Bus sunku skaičiuojant ir analizuojant duomenis. Jie skirti tik patikslinimui arba tiesiog interpretavimui. Statistiškai jūs nieko „nepešite“.
- Naudokite daugiau skalinių klausimų ar leiskite respondentams įvertinti pvz.: nuo 1 iki 5. Tokie klausimai yra lankstesni ir su jais yra daugiau statistinių metodų.
- Neverta dėti tokių atsakymų pasirinkimų kaip „nežinau“, „neturiu nuomonės“ ir pan. Dažnas respondentas tingi atsakinėti, ypač jaunesnio amžiaus ir visi atsakymai bus tokie.
- Jeigu kuriate vertinimo klausimus, atsakymų variantus rašykite pagal jų svarbumą. Pvz.: svarbu, mažiau svarbu, nelabai svarbu, visiškai nesvarbu.
- Jeigu yra galimybė – naudokite internetines apklausas. Reikės mažiau suvedinėti rezultatų.
Tai tokie patarimai šį kartą, sėkmės statistikos mokslų vingrybėse ir susitiksime kitoje pamokoje.
Laba diena, Jums rašo studentė.
Planuoju atlikti anketinę apklausą ir norėjau paklausti, kokius atsakymo variantus tikslinga butų pateikti, norint išsiaiškinti respondento užimtumą?
JŪSŲ UŽSIĖMIMAS:
o Verslininkas, įmonės savininkas(-ė)
o Vadovas(-ė), direktorius(-ė)
o Tarnautojas(-a)
o Specialistas(-ė)
o Darbininkas(-ė)
o Ūkininkas(-ė)
o Paslaugų sektoriaus darbuotojas(-a), pardavėjas(-a)
o Pensininkas(-ė)
o Moksleivis(-ė)
o Studentas(-ė)
o Bedarbis(-ė)
Labai lauksiu žinių, ačiū už Jūsų laiką.
Negaliu sutikti su visais straipsnyje paminėtais punktais. Jie ne visi atsako į „kaip tinkamai sudaryti anketą“ klausimą, o kai kurie kai kuriose situacijose yra klaidingi 🙂
Visų pirma, atviro tipo klausimai yra labai naudingi, JEIGU reikia išsiaiškinti priežastis, todėl nėra tikslinga nukirsti, jog nereikėtų tokių išvis naudoti. Taip, jie užtrunka analizuoti, nes tai jau turinio analizė. Ir ne, jie nėra nenaudingi, jeigu siekiama aiškintis priežastis (t.y., WHY).
Demografiniai klausimai neturi turėti kuo mažiau grupių. Kaip tik jie turi būti suformuluoti taip, kad žmogus turėtų iš ko rinktis, o jeigu neturi, geriausia yra palikti laukelį užpildymui. Juk nenorim praleisti kažkokios grupės vien dėl to, kad esame „ribojami“.
Skaliniai klausimai yra labai populiarūs ir tikrai naudingi analizuojant duomenis. Manau, jog svarbu aptarti, kaip tokiais klausimais tikrinti duomenų patikimumą, kaip jos formuluoti ir kokia tvarka dėti, kad duomenys būtų reliable ir valid. Būtų naudingas post’as ateičiai 🙂